|
Title
|
|
|
|
Perskirstymo paradoksas : naujos įžvalgos
| |
|
Author
|
|
|
|
| |
|
Abstract
|
|
|
|
| Tiek socialinės politikos vykdytojai, tiek mokslininkai jau seniai diskutuoja, kuris paramos teikimo būdas tikslinis ar universalus yra efektyvesnis mainant skurdo bei pajamų nelygybę. Mokslinė literatūra pristato dvi pagrindines argumentų kryptis. I vienos pusės, tikslinė parama yra danai laikoma efektyvesniu skurdo mainimo instrumentu, ypač esant nustatyto dydio socialinių ilaidų biudetui (pvz., Ravallion, 2009). I kitos pusės, universali parama gali utikrinti didesnį rinkėjų palaikymą, tokiu būdu sudarant palankesnes politines sąlygas formuoti didesnį socialinių ilaidų biudetą. Būtent didesnio biudeto usitikrinimas ir lemia efektyvesnį skurdo mainimą, netgi jeigu pati parama teikiama nepriklausomai nuo gavėjų skurdo statuso. Kaip teigiama plačiai inomame Korpi ir Palme (1998) straipsnyje: kuo daugiau imokas skirsime tik neturtingiesiems, <...> tuo maesnė tikimybė, kad sumainsime skurdą ir nelygybę. is paradoksalus tikslinės paramos ir skurdo mainimo (arba pajamų perskirstymo) sąryis, grafikai pavaizduotas 1 pav. A dalyje, iuo metu yra i naujo aktyviai analizuojamas (pvz., Kenworthy, 2011; Marx et al., 2013a). Naujausi empiriniai duomenys suteikia pagrindą kvestionuoti io sąryio egzistavimą dabartinėmis socialinėmis, ekonominėmis ir demografinėmis sąlygomis. Be to, socialinės politikos priemonė |
| |
|
Language
|
|
|
|
Dutch
| |
|
Source (journal)
|
|
|
|
Socialinės politikos tyrimai trumpai
| |
|
Publication
|
|
|
|
2013
| |
|
Volume/pages
|
|
|
|
2
(2013)
, p. 2-3
| |
|
Full text (publisher's version - intranet only)
|
|
|
|
| |
|